Ateities technologijos: ką galima buvo pamatyti CES 2023?
Šių metų pradžioje, sausio 4–8 dienomis, Las Vegaso mieste vyko didžiausias metų renginys — Vartotojų elektronikos šou (CES), kuriame daugiau nei trys tūkstančiai įmonių iš viso pasaulio pristatė savo kuriamas naujausias technologijas. Kokios pagrindinės tendencijos elektronikos srityje? Kokių įžvalgų galima pasisemti Lietuvos technologijų ekosistemai?
CES 2023
Šį sausį, po kelių metų pertraukos, Vartotojų elektronikos šou CES 2023 dalyvavo daugiau nei šimtas tūkstančių dalyvių: technologijų inovatoriai, didelių ir mažų įmonių iš viso pasaulio atstovai, valdininkai ir privataus kapitalo investuotojai. Kaip visuomet, šiais metais buvo galima pamatyti iš išbandyti naujausius technologinius sprendimus vartotojų kasdieniams poreikiams tenkinti ir pramoniniam naudojimui.
Savo atskirus paviljonus turėjo daugelis valstybių. Visgi daugiausiai atstovų galima buvo sutikti P. Korėjos, Taivano, Japonijos ir Prancūzijos paviljonuose. Kaip ir buvo galima tikėtis, CES žibėjo neįtikėtino dydžio ekranai, kuriuos pristatė LG ir Sony įmonės. Automobilius gaminančios bendrovės demonstravo naujų futuristinių elektromobilių modelius. Taip pat buvo galima išvysti kaip sparčiai vystosi robotikos technologijos (pvz., buvo pristatytas dantų implantų operacijas galintis atlikti robotas).
Man pačiam didžiausią įspūdį paliko japonų įmonės Suntory pristatyta technologija, leidžianti į gėrimą įpaišyti trijų dimensijų formą, kuri išlieka nepakitusi kol neprisiliečia prie lūpų, bei ant paprasto popieriaus rašomą tekstą į skaitmeninį formatą konvertuojantis tušinukas. Taip pat galingai atrodė du sparnus turintis John Deere pesticidų purškimo traktorius: ant kiekvieno sparno buvo po aštuonolika kamerų, kurios gali atskirti javus nuo piktžolių, ir pesticidus užpurkšti tik toje vietoje, kur auga piktžolės (jo kaina apie 800 tūkst. JAV dolerių).
Sensoriai, visur sensoriai
Praleidus keturias dienas tarp tūkstančių technologijų bendrovių galima išskirti vieną pagrindinę tendenciją — sensoriai atkeliauja į kiekvieną mūsų gyvenimo žingsnį. Iš tiesų, iš 3200 savo technologijas CES pristačiusių bendrovių, daugiausiai buvo daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto kategorijose.
CES buvo galima išvysti įmonių, kurios gamina pačius įvairiausius sensorius. Pvz., Olandų bendovė Mantiscope pristatė sensorių, kuris matuoja skysčio turinį. Tai reiškia, kad tas kelių milimetrų skesmens sensorius gali nustatyti žmogaus prakaito ar kitokio skysčio (pvz., vyno) turinį. Taip pat buvo galima išsvysti įvairiausių sensorių, kurie preciziškai matuoja įvairius žmogaus biometrinius duomenis.
Pietų Korėja turėjo atskirą paviljoną, kuriame keletas dešimčių įmonių pristatė įvairios paskirties puslaidininkius, popieriaus plonumo besilankstančius ekranus ir milimetrų dydžio sensorius. Tai buvo puikus stendas atspindintis P. Korėjos valdžios planą iki 2030 m. investuoti 500 milijardų JAV dolerių į puslaidininkių sektoriaus plėtrą.
Sensoriai visuose produktuose
Dabar elektroninių sensorių kainos yra tokios žemos, jog beveik visi CES pristatyti vartotojams skirti produktai buvo sensorizuoti. Kitaip tariant, dabar jau tikrai akivaizdu, kad sensoriai atkeliaują į kiekvieną mūsų kas dieną naudojamą daiktą ir prietaisą; kiekvienas iš mūsų kiekviename žingsnyje generuosime vis daugiau duomenų, kurie bus apdorojami siekiant mums padėti priimti geresnius sprendimus pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose.
Pavyzdžiui, sensoriai jau dabar integruojami į medžiagą ir rūbus, matuojančius ne tik pačius įvairiausius biometrinius duomenis — kūno temperatūrą, širdies ritmą, nueitą atstumą — bet ir mus supančius aplinkos faktorius, žmogaus ar sensorizuoti produkto buvimo vietą. Tokių sensorizuotų produktų netrukus pasirodys visur — rūbuose, namuose, darbe, ir viešosiose erdvėse naudojamuose prietaisuose.
Taip pat galima buvo pastebėti, kaip greitai tobulėja sensoriai ir jų pritaikymo galimybės: vartotojams skirti sensorizuoti produktai (pvz., išmanūs laikrodžiai, išmanūs žiedai, ir t.t. ) turi integruotus sensorius, kurių tikslumas beveik prilygsta mediciniams ligoninėse naudojamiems pritaisams. Konkurencija sensorizuotų produktų rinkose taip pat kaista — lankantis CES atrodė, kad kiekvienai gyvenimiškai situacijai yra sukurtas tam tikras sensorizuotas produktas.
Iš tiesų, kiekvienas sensorizuotas produktas taip pat turi ir aplikaciją, naudotojui pateikiančią tam tikrus sensoriaus renkamų duomenų pagrindu sugeneruotus rezultatus. Neretai sensorizuotų produktų aplikacijos taip pat turi integruotus dirbtinio intelekto spredimus, galinčius ne tik parodyti tam tikrą faktinę situaciją, bet ir padeda nuspėti galimas tendencijas (pvz., žmogaus sveikatos raidos tendencijas) bei rekomendacijas, ką naudotojas turi daryti.
Dirbtinio intelekto proveržis
Vis daugiau CES dalyvavusių įmonių supranta būtinybę kurti tam tikrus algoritmus, kurie sukurtų papildomą vertę iš sensorių generuojamų duomenų. Viena Los Andželo mieste veikianti įmonė atvežė Xoxe — pokalbį su žmogumi galinčią vesti robotę. Tai buvo vienas iš ambicingų pavyzdžių, iliustruojančių žmonių sieki kurti bendro pobūdžio dirbtinį intelektą.
Tačiau daugelis kitų DI pavyzdžių buvo integruoti į konkrečių gyvenimiškų problemų sprendimus. Pvz., viena korėjiečių įmonė pristatė veido atpažinimo (Lidar) technologijos panaudojimą kuomet prieš kamerą sėdinčio žmogaus vaizdas konvertuojamas į skaitmeninį avatarą kitiems tiesioginės transliacijos žiūrovams. Tiesa, šiuo atveju veido atpažinimo technologijos leidžia tik konvertuoti žmogaus veido ir galvos judesius. Tam, kad būtų sugeneruotas kitų kūno dalių judėjimas, ant tos kūno dalies turi būti pritvirtinti judesius atpažįstantys sensoriai.
Tokių dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, ir debesų kompiuterijos proveržis atveria naujas galimybes kurti naujus šių technologijų pritaikymo sprendimus. Galima spėti, kad koks trečdalis šiais metais CES renginyje dalyvavusių bendrovių po keleto metų nebeegzistuos, bet jų sukurtus sprendimus pakeis kiti startuoliai.
Pasiūlymai Lietuvai
Vaikštant po didžiules CES konferencijų sales, kilo nemažai minčių apie tai, kaip galima būtų išnaudoti šį siekiant paskatinti inovacijas ir verslo plėtrą Lietuvoje.
Pirma, Lietuvos inovacijų ekosistemos dalyviai (pirmiausia — už startuolių ekosistemos plėtrą atsakingos institucijos) galėtų padėti Lietuvos startuoliams sudalyvauti kitų metų CES. Būtų šaunu, jei Lietuva turėtų kad ir nedidelį paviljoną, kuriame būtų siekiama pateikti informaciją siekiant pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvą (skleisti informaciją apie investicinį klimatą Lietuvoje ir pagrindinius sektorius, kuriems Lietuvos valdžia skiria prioritetą). Šiame paviljone savo sprendimus galėtų pristatyti ir dešimt ar dvidešimt Lietuvos startuolių.
Taip pat galima būtų pabandyti Lietuvos įmones proteguoti į bendrą ES paviljoną, arba kurti atskirą paviljoną kartu su Estija ir Latvija. (PS: šie parengiamieji darbai turėtų būtų pradėti jau dabar.). Dalyvavimas CES — puiki galimybė mažoms ir augančioms Lietuvos įmonėms rasti naujų verslo partnerių bei arverti duris į naujas rinkas.
Antras pasiūlymas — skirti kuo daugiau dėmesio žmogiškojo ir materialaus kapitalo investicijomos į daiktų interneto (IoT), puslaidininkų, į žmogų orientuotoms duomenų panaudojimo technologijoms ir dirbtinio intelekto sprendimams. Nors ir atrodytų, kad Lietuvoje mes ir taip šioms sritims skiriame prioritetą, apsilankius CES darosi akivazdu, kaip sparčiai pokyčiai vyksta pasaulyje. Viena iš pagrindinių sėkmės prielaidų Lietuvai — galimybių kurti naujas duomenų panaudojimo technologijas sudarymas bei tų technologijų testavimas siekiant spręsti konkrečias praktines problemas.
Trečias pasiūlymas Lietuvai — stiprinti geopolitinius ryšius su strateginiais pasaulio partneriais. Stiprūs ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai su kitomis valstybėmis padės išvengti logistinių problemų, atvers galimybes naujose rinkose bei prisidės prie keitimosi žiniomis su užsienio bendraminčiais.
Japonai turi posakį, jog lėtas progresas yra geriau nei jokio progreso. CES — puiki galimybė Lietuvai pasidalinti apie progresą mūsų šalyje bei pasisemti idėjų ateičiai.
